Rinkimai
Iš pašto dežutės kas antrą dieną ištraukiu krūvas rinkiminio reklaminio mėšlo. Visame tame brukale, jei nekreipti dėmesio į skaičiukus – tas pats. Mes geriausi. Mes teisingiausi. Mes nemeluojam. Kiti meluoja. Mes kitokie. Mane nuo to šūdo pykina. Pykina nuo reklamų internete. Nuo raginimų balsuoti. Nuo raginimų keisti kažką.
Visi jie vienodi. Idiotai idiotiškais pažadais ragina idiotus balsuoti. O, kaipgi, jie prabalsuos. Už tuos pačius. Kitokius – bet tokius pačius.
Šaliai reikia ne tų chaliavščikų, pyrago atsiriekti užsinorėjusių, o pastabių, negodžių, nuoširdžių, kūrybingų žmonių. Šaliai nereikia suskretusių apsiseilėjusių senių, nereikia vaikučių su trimis aukštaisiais, nereikia išsišiepusių veidmanių. Šaliai reikia gerų žmonių valdžioje.
Deja, visų šalių bėda – geri žmonės į valdžią nelenda. Nes geri žmonės nepjauna kitiems gerklų dėl postų. Geri žmonės – pacifistai. Geri žmonės dori. O blogi žmonės sugeba dantimis ir šnekomis brasibrauti į valdžią. Nes jie nori to skanaus sugedusio pyrago.
Labai panašu į rinkiminę kalbą? Taip. Rinkiminė kalba. Išrinkite mane prezidentu.
09/10/2008 @ 17:03:27
kaip bebūtų keista, štai tokį laišką aš ką tik gavau į savo e-mail’ą: