∞

Niekada netikėjau, kad tai gali įvykti. Kad galiu tokiu būdu, taip nelauktai paprastai pajusti grėsmę savo gyvybei.

Jūra apgaulinga. Ypač tokia, kokia buvo šiandieną – vėjuota ir banguota. Brisdamas kiek toliau nuo kranto, gaudydamas bangas, negali suvokti vandens keliamos gresmės, jei nesi viso to niekada patyręs. Net jeigu kojomis sieki dugną – užtenka būti įbridusiam iki krūtinės – galinga, veržli, nesustabdoma ir nematoma povandeninė srovė nelauktai pradeda stumti tavo kūna tolyn nuo kranto. Tai neįtikėtinai gąsdinantis pojūtis. Pritrenkiančiai galinga baimės ir adrenalino dozė – nes negali tam niekaip pasipriešinti – tik kovoti už save. Nežinau, ką reikia daryti tokiomis akimirkomis, bet aš plaukiau. Aš nuoširdžiai buvau peršikęs iki kaulų smegenų. Net man, neprastam plaukikui, tai nebuvo paprasta užduotis. O jausmas, kad tu, nors ir plauki, bet lygtais stovi vietoje, ir tave netgi stuma tolyn nuo kranto, tik pasunkina kojas, atsiranda kaustantis beprasmiškumo nuovargis.

Ir viltis. Nes pabandęs pasiekti kojomis dugną, supranti, kad vandens iki pilvo. Ir tada gali letai, vis dar grumdamasis su ta klastinga galinga vandens srove, žingsniuoti kranto link, ir nuvargęs prigulti ant karšto smėlio, suvokdamas padėties rimtumą. Tai nėra juokas. Tai kaip niekad gąsdinanti realybės dozė. Mylėkit jūrą. Ir gerbkit ir bijokit jos.

◌ 04/08/2008 00:25:15
~ gyvenimas, jausmai, jūra, kovoti, plaukti
@ Laisvė, Nelaisvė
☞ Atsektis