Aš vėl dviratuotas
Idant mano mašina yra servise, ruošiama technikinei apžiūrai (penktadienį baigia galioti turimas technikinės apžiūros talonas), į darbą vėl važinėju dviračiu. Po ilgooos pertraukos. O juk rūkyti buvau pradėjęs reguliariai. O dabar – antrą dieną minu pedalus į ir iš darbo. Ir nerūkau. Ir nenoriu rūkyti. Hm. Šikną, kaip visada, skauda pirmosiomis dienomis, nors dviračio sedynė toli gražu ne pati siauriausia ir kiečiausia. Nieko, įprasiu. Tik pats faktas, kad darbas nuo namų yra ganėtinai toli, o kelyje tenka nuvažiuoti ir užvažiuoti į gerus Vilniaus kalnus, veikia šiek tiek neigiamai. Bet vos tik pagalvoju apie tą malonumą važiuoti dvirate transporto priemone, kaip visi kalnai išsitiesia ir priekyje matau tik nuostabią gaivą ir tiesų kelią. O jau koks malonumas yra grįžtant iš darbo visu greičiu nusileisti nuo Tauro kalno..
Sėskite ant dviračio, pravažiuodami pasisveikinkite ;)
Update
Atsiėmiau mašiną iš serviso. Todėl dviračiu nebevažinėju ir jau vėl rūkau.